Paprieštarausiu prieš tai rašiusiems. Nesbo knygas reiktų skaityti iš eilės, nes ten ne tik pagrindinis veikėjas tas pats, bet ir jo gyvenimo istorija tęsiama su nuolatiniais priminimais apie patirtis ankstesnėse knygose (bylose). Bent jau man Eco "Rožės vardas" buvo truputį kančia, įveikiau tik trečiu bandymu. O va "Fuko švytuoklė" smagiai susiskaitė, nors ir gerokai storesnė.
Tiek daug knygų, tiek mažai laiko. Bet man patinka, kaip jos mane stebi nuo lentynos. Smagu prisiminti vieną ar kitą dar neskaitytą. Su viltimi 🙂 Priminėt “Skaityk literatūrą kaip profesorius”. Ją pradėjau skaityti kiek daugiau nei prieš metus, tada nutiko karas ir knygos temos tapo tokios nebeaktuakios, negaliu baigti iki šiol.
Skaitydama šį tekstą susimąsčiau, kodėl aš skaitau. Daugiausia dėl to, kad noriu sužinoti, praplėsti savo akiratį, rasti naujų minčių ir idėjų (mano sąraše vyrauja non-fiction). Na, ir žinoma, smagiai praleisti laiką. Ir visada laukiu tų knygų, kurių neįmanoma paleisti iš rankų (binge-reading).
Ir dar labai gera mintis suskaičiuoti skaitytų ir neskaitytų knygų santykį. Reikės tuo užsiimti 🙂
“Skaityk literatūrą kaip profesorius” man netikėtai labai padėjo į kai kurias knygas kitaip pažvelgti. Ir nuo tada visada atkreipiu dėmesį skaitydamas, jeigu kūrinyje pasitaiko lietus :)
Eco Rožės vardas tikrai vertas skaitymo. Iš šiuolaikinių detektyvų sunku ką labai rekomenduoti, nes didžioji jų dalis labiau virtę trileriais, bet paminėčiau H.Coben - lengvai skaitosi, bet ir įtampa gera. Jeigu kažkiek patinka Šerlokas Holmsas, tai yra neblogas šiuolaikinis "tęsinys" - A.Horowitz "Moriartis".
"pirkimas labai svarbus ir todėl, kad lietuviškas leidyklų verslas yra ribotų apimčių ir galimybių." Kitaip tariant autorius siūlo žmonėms kuo daugiau pirkti lietuviškų leidyklų šlamšto, kad tik jos išsilaikytų. Logiška. Lietuva jau ir taip pigių romanų kraštas, tikras pasaulio literatūrinis pakraštys. Ir kai sakoma, kad "Lietuva maža rinka, todėl čia nėra aukščiausio lygio knygų," tai aš jums tiesiog priminsiu, kad Liuksemburgas, San Marinas, Andora ar Lichtenšteinas yra dar mažesnės rinkos ir juos su kitomis šalimis sieja tik kalba, bet jų knygos yra keturgubai geresnės, negu mūsų almų literų, tyto albų, baltų lankų ar kitos knygos makulatūrinis tiražas. Jau nekalbant apie akademines knygas, kurios nesiskiria savo stiliumi nuo sovietinių. Ką aš galiu pasakyt autoriui, neužtenka skaityti romanų, filosofijos ir tomis knygomis girtis, juoba statyti U. Ecco biblioteką kaip pavyzdį, nes šio rašytojo biblioteka, t.y. jos sudėtis pramuša viską, ką turi autorius savo mažoje, greičiausiai siauro stiliaus bibliotekėlėje, kurią vis deda į FB. Ne veltui, U. Ecco biblioteką perrėmė Italijos valstybė, o M. Jastramskio biblioteką kažin ar perrims LT. Nors ką gali žinoti, LT stabūklų kraštas. O sakyti: "aš per metus perskaičiau 100 knygų," dar neparodo jūsų žinių dydžio, Svarbu ne knygų skaičius, o kokybė, galima perskaityti vieną knygą, bet ta knyga atstos 1000 ir jus palies labiau negu tas 100. Nežinau, autoriau, kaip žmogus taipogi turintis, švelniai tariant, didelę biblioteką pasakysiu taip....svarbu ne kad skaitote, svarbu ką skaitote, nes telefonų knygą irgi galima perskaityti.
Ačiū, nuraminot sąžinę dėl krūvos neperskaitytų knygų ir naujų pirkimo :) vis bandau save sulaikyti, juk daug namie dar laukia, o aš vis su naujom.. Visiškai sutinku dėl leidyklų rėmimo pirkimu, turiu mėgstamą leidyklą, kuri mano skonio daug knygų leidžia tai vis stengiuosi nupirkti, kad tik daugiau tokių leistų :)
Jeigu nebūčiau skaitęs, tai pradėčiau nuo Rožės vardas, tada Numeris nulis, tada Prahos kapinės, po jos Vakarykštės dienos sala ir Fuko švytuoklė. Ir tik po Fuko švytuoklės Meistras ir Margarita, bet čia jau greičiausiai pavėlavau🙂
detektyvai - tai Jo Nesbo bet kuris. Nors pernai detektyvų funkciją neblogai atliko ir fantastika - Philip K Dick “Ar androidai sapnuoja elektrines avis?”, Asimovo “I, Robot”
ten neva tai serija, bet galima skaityti nebūtinai iš eilės. Siejasi tiek, kad - tas pats detektyvas Haris Hūlė, bet mįslė vis kita. Jei kada bėgsit pro Antakalnį, galit brūkštelti, galėčiau paskolinti pasibandymui, kaip jis skaitos
istorinės - dar mano silpnybė, jos irgi turi detektyvo elementų. Erik Larson “In the garden of beasts” užsirašiau skaitydama vieno mūsų politiko interviu, tikrai labai gera, su daug visokių išsirišančių diplomatinių istorijų
Aš rekomenduočiau Ayn Rand - Anthem. Kur žmonės ištrine Aš, jūs, tu ir vietoj to visada vartojo mes. Man primena situacija su they/them ir kitais ideologiniais įsikišimais į kalbą.
Kalba turėtų vystitis natūraliai, kaip ir mokslas tai puikus pavyzdys demokratinės anarchijos kuri veikia.
Umberto Eco "Rožės vardas" gal ir ne klasinikis detektyvas, bet labai vertas būti perskaitytas.
Ačiū už rekomendaciją!
Paprieštarausiu prieš tai rašiusiems. Nesbo knygas reiktų skaityti iš eilės, nes ten ne tik pagrindinis veikėjas tas pats, bet ir jo gyvenimo istorija tęsiama su nuolatiniais priminimais apie patirtis ankstesnėse knygose (bylose). Bent jau man Eco "Rožės vardas" buvo truputį kančia, įveikiau tik trečiu bandymu. O va "Fuko švytuoklė" smagiai susiskaitė, nors ir gerokai storesnė.
Tiek daug knygų, tiek mažai laiko. Bet man patinka, kaip jos mane stebi nuo lentynos. Smagu prisiminti vieną ar kitą dar neskaitytą. Su viltimi 🙂 Priminėt “Skaityk literatūrą kaip profesorius”. Ją pradėjau skaityti kiek daugiau nei prieš metus, tada nutiko karas ir knygos temos tapo tokios nebeaktuakios, negaliu baigti iki šiol.
Skaitydama šį tekstą susimąsčiau, kodėl aš skaitau. Daugiausia dėl to, kad noriu sužinoti, praplėsti savo akiratį, rasti naujų minčių ir idėjų (mano sąraše vyrauja non-fiction). Na, ir žinoma, smagiai praleisti laiką. Ir visada laukiu tų knygų, kurių neįmanoma paleisti iš rankų (binge-reading).
Ir dar labai gera mintis suskaičiuoti skaitytų ir neskaitytų knygų santykį. Reikės tuo užsiimti 🙂
“Skaityk literatūrą kaip profesorius” man netikėtai labai padėjo į kai kurias knygas kitaip pažvelgti. Ir nuo tada visada atkreipiu dėmesį skaitydamas, jeigu kūrinyje pasitaiko lietus :)
Eco Rožės vardas tikrai vertas skaitymo. Iš šiuolaikinių detektyvų sunku ką labai rekomenduoti, nes didžioji jų dalis labiau virtę trileriais, bet paminėčiau H.Coben - lengvai skaitosi, bet ir įtampa gera. Jeigu kažkiek patinka Šerlokas Holmsas, tai yra neblogas šiuolaikinis "tęsinys" - A.Horowitz "Moriartis".
Dabar neskaitau Kim Leine "Raudonas žmogus,juodas žmogus". Praeitųmetų mugės laimikis, taip ir žiūri nuo lentynos. Tiksliau, žiūrim viens į kitą:)
"pirkimas labai svarbus ir todėl, kad lietuviškas leidyklų verslas yra ribotų apimčių ir galimybių." Kitaip tariant autorius siūlo žmonėms kuo daugiau pirkti lietuviškų leidyklų šlamšto, kad tik jos išsilaikytų. Logiška. Lietuva jau ir taip pigių romanų kraštas, tikras pasaulio literatūrinis pakraštys. Ir kai sakoma, kad "Lietuva maža rinka, todėl čia nėra aukščiausio lygio knygų," tai aš jums tiesiog priminsiu, kad Liuksemburgas, San Marinas, Andora ar Lichtenšteinas yra dar mažesnės rinkos ir juos su kitomis šalimis sieja tik kalba, bet jų knygos yra keturgubai geresnės, negu mūsų almų literų, tyto albų, baltų lankų ar kitos knygos makulatūrinis tiražas. Jau nekalbant apie akademines knygas, kurios nesiskiria savo stiliumi nuo sovietinių. Ką aš galiu pasakyt autoriui, neužtenka skaityti romanų, filosofijos ir tomis knygomis girtis, juoba statyti U. Ecco biblioteką kaip pavyzdį, nes šio rašytojo biblioteka, t.y. jos sudėtis pramuša viską, ką turi autorius savo mažoje, greičiausiai siauro stiliaus bibliotekėlėje, kurią vis deda į FB. Ne veltui, U. Ecco biblioteką perrėmė Italijos valstybė, o M. Jastramskio biblioteką kažin ar perrims LT. Nors ką gali žinoti, LT stabūklų kraštas. O sakyti: "aš per metus perskaičiau 100 knygų," dar neparodo jūsų žinių dydžio, Svarbu ne knygų skaičius, o kokybė, galima perskaityti vieną knygą, bet ta knyga atstos 1000 ir jus palies labiau negu tas 100. Nežinau, autoriau, kaip žmogus taipogi turintis, švelniai tariant, didelę biblioteką pasakysiu taip....svarbu ne kad skaitote, svarbu ką skaitote, nes telefonų knygą irgi galima perskaityti.
Silva Rerum žiūri į mane jau gerus metus.
Ačiū, nuraminot sąžinę dėl krūvos neperskaitytų knygų ir naujų pirkimo :) vis bandau save sulaikyti, juk daug namie dar laukia, o aš vis su naujom.. Visiškai sutinku dėl leidyklų rėmimo pirkimu, turiu mėgstamą leidyklą, kuri mano skonio daug knygų leidžia tai vis stengiuosi nupirkti, kad tik daugiau tokių leistų :)
Jeigu nebūčiau skaitęs, tai pradėčiau nuo Rožės vardas, tada Numeris nulis, tada Prahos kapinės, po jos Vakarykštės dienos sala ir Fuko švytuoklė. Ir tik po Fuko švytuoklės Meistras ir Margarita, bet čia jau greičiausiai pavėlavau🙂
Antrą kartą “Rožės vardas”, teks ieškoti :)
detektyvai - tai Jo Nesbo bet kuris. Nors pernai detektyvų funkciją neblogai atliko ir fantastika - Philip K Dick “Ar androidai sapnuoja elektrines avis?”, Asimovo “I, Robot”
Dick mėgstu, jo “Žmogus aukštoje pilyje” rekomenduočiau. O Jo Nesbo galima bet kurią imti, tarp jų nėra sąsajų?
ten neva tai serija, bet galima skaityti nebūtinai iš eilės. Siejasi tiek, kad - tas pats detektyvas Haris Hūlė, bet mįslė vis kita. Jei kada bėgsit pro Antakalnį, galit brūkštelti, galėčiau paskolinti pasibandymui, kaip jis skaitos
istorinės - dar mano silpnybė, jos irgi turi detektyvo elementų. Erik Larson “In the garden of beasts” užsirašiau skaitydama vieno mūsų politiko interviu, tikrai labai gera, su daug visokių išsirišančių diplomatinių istorijų
Aš rekomenduočiau Ayn Rand - Anthem. Kur žmonės ištrine Aš, jūs, tu ir vietoj to visada vartojo mes. Man primena situacija su they/them ir kitais ideologiniais įsikišimais į kalbą.
Kalba turėtų vystitis natūraliai, kaip ir mokslas tai puikus pavyzdys demokratinės anarchijos kuri veikia.
https://aynrand.org/novels/anthem/
https://www.businessinsider.com/top-libertarian-and-austrian-economic-books-2011-4