Suprasti Ameriką #2. Kas sustabdys Trumpą?

Prezidento populiarumas ir muitai, su kuo į pasimatymą neitų amerikiečiai ir prieš Trumpą (galimai) nesilankstantis Aukščiausiasis teismas.

Šaltinis: AP news.

Pradėkime nuo padėkos. Nudžiugino jūsų pozityvios reakcijos apie pirmą tekstą čia po ilgos pauzės. Ačiū!

Įkvepia rašyti toliau.

Šiandienos temos ir supratimai:

• Protestai JAV

• Trumpo populiarumas ir muitai

• Su kuo amerikiečiai neitų į pasimatymą

• Ką galėjo anksčiau ir ko dabar JAV neįpirktų Homeris Simpsonas

• Šešėliniai Aukščiausiojo teismo sprendimai.

Trumpa remarka ir pirmo teksto skaitytojams, ir prisijungiantiems tik dabar – „Suprasti Ameriką“ nėra dėstymas žmogaus, kuris viską žino ir paaiškins jums tiesą. Tai labiau asmeninė kelionė, bandant suprasti įdomią ir pasauliui svarbią šalį (kuri du kartus prezidentu išsirinko Donaldą Trumpą). Ir dalijimasis dalykais, kuriuos joje atrandu: įžvalgomis, skaičiais, istorijomis.

Bandau suprasti Ameriką giliau ir plačiau. Jeigu norite ir jūs – prisijunkite prie šio SubStacko.

Pastaruoju metu daug kam rūpi toks klausimas: kas gali sustabdyti Donaldą Trumpą?

Klausimas skamba taip, lyg būtų su normatyvine prielaida – kad Trumpą stabdyti reikia. Nepaisant jūsų politinių pažiūrų, turėtume sutarti, kad matome aiškias pastangas JAV galią koncentruoti prezidento institucijoje – o jeigu tiksliau, tai vieno asmens rankose.

Asmeniškai laikausi nuostatos, kad tai yra pavojinga demokratijai.

Jūs galite nesutikti. Galite teigti, ir būsite teisūs, kad JAV prezidento institucijos galios augo dar iki Trumpo. Tačiau su juo ši tendencija tiesiog išsprogo: pakanka pažiūrėti į vykdomųjų įsakų kiekį. Nors kai kurie jų yra apie dušo galvutes, kiti sprendimai – pavyzdžiui, muitų skelbimai ir atšaukimai – daro didžiulę įtaką visam pasauliui.

Čia įdomu pastebėti, kad ir po Trumpo paskelbtos muitų pauzės JAV turi vieną didžiausių vidutinių (apie 25 proc.) muitų tarifų pasaulyje. Ekonomistas Justin Wolfers skaičiuoja, kad tik Bermudų salos turi didesnius muitus. Žemiau matote puikų jo balandžio 10 d. sudarytą grafiką. Atkreipkite dėmesį, kur JAV buvo prieš Trumpą.

Apie muitų prasmę ir poveikį kalbėti svarbu, tai ir daro ekonomistai. Bet kai pasaulis yra tiek priklausomas nuo vieno žmogaus įgeidžių, kyla natūralus klausimas: kur ta išgirtoji JAV stabdžių ir atsvarų sistema?

Pripažinsiu, man irgi kyla klausimas. Praėjusiame tekste kalbėjome apie federalinius teismus ir trumpai paminėjau (kol kas) pasyvų Kongresą. Šiandien imsime plačiau. Įraše aptarsiu ir naujausius Aukščiausiojo teismo sprendimus (kaip juos interpretuoti), bet daugiausiai dėmesio skirsiu žmonių reakcijai – kas demokratijoje valdžiai turėtų būti svarbu.

Protestai JAV

Prieš savaitę JAV nusirito iki šiol didžiausia protestų prieš Trumpo administraciją banga. Protestai balandžio 5 d. vyko daugiau nei 1400 skirtingų vietų 50 valstijų. Kažko ypatingo jais nebuvo pasiekta, tačiau kairiosios-liberalios (ir labiau su demokratų partija siejamos) interesų grupės parodė savo rėmėjams, kad yra gyvybingos.

Pati demokratų partija kurį laiką, atrodė, laikėsi taktikos apsimesti mirusiais ir palaukti, kol meška pati prisidirbs (ar, tiksliau, dramblys – respublikonų simbolis). Bet panašu, kad ne visiems ji atrodo priimtina. Spėčiau, kad kai kuriuos įkvėpė senatoriaus Cory Bookerio iš New Jersey protesto akcija. Jeigu nematėte, tai pažiūrėkite bent pora minučių: demokratas Senate kalbėjo 25 valandas ir 5 minutes. Be pertraukų valgiui ir tualetui.

Atkreipsiu dėmesį, kad be protesto prieš Trumpo administraciją, čia nebuvo jokio kito siekio. Istoriškai senatoriai ilgas kalbas rėždavo, norėdami atidėti, užblokuoti įstatymų priėmimą – vadinamoji filibuster procedūra. Bookeris to nebandė daryti (gal tai ir nebuvo prasminga, nes respublikonų dauguma spokso į Trumpą ir nelabai ką priiminėja pati).

Įdomu, ar atsirastų nors vienas politikas Lietuvoje, kuris vardan savo principų ir įsitikinimų gebėtų atlikti tokį mažą žygdarbį?

Organizatorių duomenimis, per visą JAV balandžio 5 d. protestuose dalyvavo iki 3 milijonų žmonių. Sunku patikrinti, tačiau viena yra aišku – masiškumas kol kas nesiekia pasipriešinimo pirmajai Trumpo administracijai. Net jei ir buvo tiek dalyvių, kaip teigia organizatoriai, jie išsisklaidė per labai daug vietų. Efektas, pripažinkime, mažesnis.

Reakcija į pirmą Trumpo išrinkimą buvo stipresnė. Tada jau pačią pirmą dieną po jo inauguracijos moterų eitynėse Women's March vien JAV sostinėje Vašingtone dalyvavo apie 0,5 milijono (o per šalį iki 5 mln. dalyvių).

Galbūt esate girdėję Erica Chenoweth. Pagal jos tyrimus, jeigu į pilietinio pasipriešinimo judėjimą įsitraukia bent 3,5 proc. populiacijos, jis turėtų pasiekti savo tikslus. Akivaizdu, kad dabartiniai protestai JAV tokių skaičių nesiekia.

Tačiau Chenoweth su kolegomis duoda kitą argumentą. Pirmo Trumpo mėnesio statistika rodo, kad nors masiškumas mažesnis, įvairių protestų JAV įvyksta daugiau, nei prieš aštuonerius metus. 2017 m. vasarį iš viso įvyko 937 protestai, o 2025 m. – jau 2085.

Šaltinis: https://www.nonviolent-conflict.org/resource/success-nonviolent-civil-resistance/

Ne visus šie argumentai įtikina. Gal Beckerman žurnale The Atlantic (tam pačiam, kuris paviešino „Signal“ chato skandalą) atkreipia dėmesį, kad vidutinis protestų dalyvių skaičius JAV yra kažkur tarp 60 ir 88. Tai galimai rodo, kad žmonės bijo masiškai eiti į gatves ir nejaučia savo galios kažką pakeisti su minia – opozicija yra dalinai demoralizuota.

Protestų skaičius gal ir gražus, bet dalis šių akcijų yra keli žmonės, saugiai dalijantys skrajutes savo universitete.

Pažiūrėsime, ar pastarieji įvykiai pakeis šią tendenciją. Gyvybės ženklų daugėja. Bet ir tenka sutikti, kad jausmas, stebint JAV per pirmus Trumpo mėnesius buvo toks: atėjo viską šluojantis cunamis su nemaža visuomenės parama.

Tik tiek, kad Trumpas nėra tas politikas, kuris moka išlaikyti populiarumą valdžioje. Gal jo tai apskritai nedomina.

Muitai ir Trumpo reitingai

Šią savaitę komentare politika.lt pateikiau hipotezę: švaistymasis muitais kenkia jo paramai tarp rinkėjų, kurie nėra respublikonai „iki grabo lentos“. Trumpas laimėjo prezidento rinkimus – susižėrė svyruojančius rinkėjus – dėl imigracijos ir ekonomikos. Amerikiečių akyse jis čia buvo stipresnis už konkurentus. Tą, beje, rodė ir pačių demokratų daryti tyrimai.

Bet dabar abejonės Trumpo kompetencija atsiranda net tarp jo partijos rėmėjų. „Financial Times“ publikuoti grafikai rodo, kad tik MAGA tipo rinkėjai (karščiausi Trumpo pasekėjai) išlieka optimistiški dėl jo ekonomikos, darbo vietų ir kainų politikos.

Kiti respublikonai šiuose klausimuose irgi dar palaiko Trumpą. Bet pažiūrėkite į tendenciją: palaikymo lygis prezidentui tarp jų pastaraisiais mėnesiais krito per 20 proc. punktų. Viduriniai du grafikai rodo tiesią strėlę žemyn.

Tik dėl imigracijos tiek MAGA, tiek kitų Trumpo rinkėjų nuomonė nuo vasario mėnesio iš esmės nepasikeitė.

Šaltinis: Financial Times.

Bet juk amerikiečiai patys išrinko Trumpą. Kas vyksta?

Termostato teorija sako, kad kuo aršiau valdžia stumia tam tikrus sprendimus, tuo greičiau keičiasi visuomenės nuomonė kita kryptimi – visai kaip termostatas, kuris šildo kambarį, atvėsus temperatūrai. Ir atvirkščiai.

Pažiūrėkime, kaip pagal „Gallup“ apklausas keitėsi amerikiečių nuomonė apie prekybą su užsieniu.

Galite pastebėti, kad skirtingai, nei norėtų MAGA aktyvistai, per pastarąjį dešimtmetį JAV neįsivyravo protekcionistinės nuostatos.

Atvirkščiai, užsienio prekybą matančių kaip galimybę ekonominiam šalies augimui skaičius netgi paaugo (žalia linija grafike). Jis buvo laikinai sumažėjęs per Bideno kadenciją – bet Trumpui pradėjus žaisti su muitais, rodiklis vėl šovė į viršų, net iki 81 procento.

Vos apie 14 procentų amerikiečių mano, kad prekyba su užsieniu yra grėsmė JAV ekonomikai. Kad ir ką šnekėtų ir darytų Trumpas – o gal būtent todėl (termostato principas).

Gal ir pats prezidentas paspaudė pauzę, nes pajuto temperatūros pokytį ne tik savo aplinkoje, bet ir visuomenėje. Tai rodytų, kad viešoji nuomonė Trumpą gali pristabdyti.

Šaltinis: GALLUP.

Žinoma, tai nepasako apie tai, kaip žmonės vertino konkrečius Trumpo per „išsilaisvinimo“ dieną skelbtus muitų tarifus. O „YouGov“ atlikta apklausa rodė, kad jiems pritarė vos apie trečdalį (34 proc.) amerikiečių.

Naujiems muitams stipriai nepritarė demokratai (Trumpo nedomina) ir nepriklausomi rinkėjai (reikalingi, norint laimėti rinkimus).

Apie 68 proc. respublikonų (būtini Trumpui) parėmė naujus muitus. Kita vertus, tai rodo, kad net ir tarp Trumpo rinkėjų apie trečdalį nebuvo entuziastingi.

Beje, kad aptarinėjame „YouGov“ apklausas, negaliu nepasidalinti kitais įdomiais rezultatais, nors jie ir nesusiję su muitais: buvo klausta dėl kokių (kitokių, negu jų pačių) pažiūrų amerikiečiai (jeigu būtų vieniši) nenorėtų eiti į pasimatymą su kitu žmogumi.

Pasirodo, daugiausiai amerikiečių neitų į pasimatymą su žmonėmis, kurie turi jiems prieštaraujančias nuostatas dėl šitų dalykų :

• Translyčių žmonių teisių (44 proc.)

• Donaldo Trumpo (43 proc.).

• Sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo (39 proc.)

• Įvairovės, lygybės ir įtraukties (37 proc.)

• Abortų (37 proc.)

• Lyčių vaidmenų (37 proc.)

• Ginklų kontrolės (30 proc.)

• Skiepų (29 proc.)

• Imigracijos (26 proc.)

Grįžtant prie Trumpo, ar jo nemėgtumėte, ar mėgtumėte, du faktai iš apklausų yra aiškūs.

Pirma, visos apklausos po „išsilaisvinimo“ dienos rodė populiarumo kritimą. Vien to gal nereikia sureikšminti. Trumpo pirmoje kadencijoje buvo nemažai savaičių, kai pritarimas jo darbui padidėjo ar sumažėjo daugiau, nei šį kartą.

Tačiau, antra, ir tai yra gerokai svarbiau – ilgesnė tendencija rodo reikšmingą pritarimo Trumpo darbui smukimą.

Čia esu linkęs pasitikėti Nate Silver ir kolegų darbu. Tuo pačiu Silveriu, kuris iš pradžių pagarsėjęs geromis rinkimų prognozėmis, po to šiek tiek prašovė, 2016 m. davęs daugiau nei 70 proc. tikimybę Hillary Clinton pergalei. Aišku, prognozės socialiniame moksle apskritai yra savotiškas užsiėmimas. Mes vieno žmogaus veiksmų prognozuoti į priekį negalime, o bandome atspėti procentinius infliacijos ir BVP pokyčius (ir dažnai nepataikome).

Visgi Silveris savo „Silver Bulletin“ tinklaraštyje atlieka metodiškai pagrįstą ir gerą darbą – sudeda į vieną grafiką daugybės apklausų, vykdomų JAV, rezultatus. Žalia linija rodo, kiek (apytiksliai) amerikiečių pritaria Trumpo darbui, oranžinė – kiek nepritaria. Šešėliai aplink kiekvieną iš linijų atspindi paklaidos ribas (pasikliautiniai intervalai).

Matome, kad startavęs su aiškiu pliusu (ir netgi iš geresnių pozicijų, nei savo pirmoje kadencijoje), apie kovo mėnesį Trumpas pradėjo važiuoti į neigiamą zoną. Dabar jo darbui pritaria apie 45,5 proc. amerikiečių, nepritaria – apie 50,6 proc. Perrinkimas dar būtų įmanomas.

Tačiau tendencijai išsilaikant, tolesnė perspektyva nekokia.

Ekonomika yra labai svarbu. Nors tai nėra priežastis, dėl ko amerikietis neitų su kitu į pasimatymą, bet ji pralaimi ir laimi rinkimus. Dalis amerikiečių gal pradžioje ir patikėjo Trumpo aukso amžiaus pažadais, bet panašu, kad dabar po truputį supranta: pirmos jo kadencijos ekonominiai rezultatai buvo labiau nepaisant Trumpo, negu dėl jo.

Čia įdomūs yra darbininkų (ypač baltųjų) balsai – dalį jų 2016 m. Trumpas nuviliojo, Joe Bidenas tada dalį susigrąžino 2020 m., o Trumpas vėl pasiėmė 2024 m. Ironiška, bet JAV buvo regionų, kuriuose Bideno administracijos investicijos davė rezultatus, buvo statomi fabrikai ir sukurta daug naujų darbo vietų, bet vis tiek laimėjo Trumpas.

Iš dalies taip yra dėl pragyvenimo kainos (ką dar paryškino infliacija prie Bideno) ir dairymosi į praeitį.

„Simpsonų“, „Vedęs ir turi vaikų“ ir kitų amerikietiškų situacinių komedijų prielaida – vyras, dirbantis paprastą darbą, išlaiko šeimą ir namą. Ji nebeegzistuoja. Bet tiek Bidenas, tiek Trumpas palaikė iliuziją, kad JAV re-industrializacija yra atsakymas į problemas.

Rašytoja Sharon McMahon pateikia statistiką, kiek galėjo 1950 m. ir kiek gali dabar įpirkti vidutinis JAV gamyklos darbininkas.

Štai keli palyginimai.

• Vidutinis būstas 1950 m. kainavo 2,5 karto daugiau negu vidutinės metinės darbininko pajamos. Dabar jis kainuoja šešis kartus daugiau.

• Naujas automobilis 1950 m. būtų kainavęs 43 proc. metinių darbininko pajamų, 2025 m. – jau 84 proc.

• Aukštojo mokslo kaina vidutiniame universitete metams 1950 m. sudarė apie 5 proc. darbininko metinio atlyginimo, dabar – apie 20 proc. (nekalbant apie privačius universitetus, kur šis skaičius pašoka iki 75 proc.).

• Išlaidos sveikatai (sveikatos draudimas) padidėjo nuo 2 iki 4 kartų. Rašant šią eilutę man iš galvos neišeina naujo „Black Mirrow“ sezono pirma serija ir tragiškas mano mėgiamo Chris O’Dowd veikėjas, dirbantis (deja, ne tik joje) gamykloje.

Jeigu kažkas ir turėjo svajonių, kad Trumpo ekonominė politika tai pakeis, skaičiai rodo, kad amerikiečių tikėjimas jo kompetencija mažėja.

Patys ištikimiausi, MAGA rinkėjai, kol kas tikės viskuo. Bet rinkimams laimėti reikia daugiau.

Aišku, jeigu rinkimai bus sąžiningi, laisvi ir konkurencingi. O to užtikrinimui gali tekti padirbėti ir teisinei sistemai.

Šešėlinis Aukščiausiasis teismas

Praėjusiame įraše kalbėjome apie federalinių teismų sistemą ir kaip dalis Trumpo administracijos sprendimų juose yra laikinai stabdomi. Būtent laikinai ir būtent stabdomi, o ne blokuojami su visam ar keičiami. Bylos tik įsivažiuoja.

Praėjusią savaitę Aukščiausiasis teismas buvo aktyvus.

Turime šešis sprendimus dėl Trumpo administracijos skundų skubos tvarka. Jau kaip ir yra imtis pasižiūrėti, ar konservatyvių teisėjų daugumą turintis SCOTUS (Supreme Court of the United States) pataikauja Trumpui. Tik labai preliminariai pažiūrėti – privalau tą stipriai akcentuoti.

SCOTUS does not know... štai jums prasta daina iš labai blogo filmo (dabartiniai keturiasdešimtmečiai supras).

Šaltinis: AI.

Stebint kovą „Trumpas vs. federaliniai teismai“, reikia žinoti du dalykus (aišku, naudinga ir tai, ką kalbėjome pirmame „Suprasti Ameriką“ tekste).

Pirma, bylos yra dar tik pradinėse stadijose.

Dabar – visų pirma įskaitant tai, kas jau nuėjo iki Aukščiausiojo teismo – iš esmės sprendžiama dėl procedūrinių dalykų. Dėl laikinų priemonių (Trumpo sprendimų įšaldymų) ir kur turėtų būti nagrinėjamos bylos.

Taigi, kol kas SCOTUS sprendimai ne dėl substancinių klausimų: ar konkretūs sprendimai pažeidė įstatymus ir Konstituciją, ar administracija peržengė įgaliojimus. Apie tai informacijos dar neturime.

Antra, kol kas visi su Trumpo administracija susiję SCOTUS sprendimai priklausė vadinamajai šešėlinei darbotvarkei (shadow docket).

Tai yra pagreitintos tvarkos, siauros apimties, labai legalistinės (ir mažai vertybinės) bylos, kuriose teismas dirba skubiai, o sprendimai dažniausiai ir apima preliminarius, procedūrinius dalykus.

Tačiau, kaip jau galima suprasti, shadow docket nesprendžiami pagrindiniai bylos klausimai, teisinė substancija – tai priklauso merits docket (iki kurio SCOTUS nepriėjo; nes nepriėjo ir dauguma federalinių teismų, tik kol kas ėmėsi laikinų priemonių).

Žinant tai, aptarkime statistiką ir pora svarbiausių bylų.

Akcentuodamas, kad esame preliminarioje stadijoje, teisės mokslininkas Jack Goldsmith skaičiuoja taip: iš šešių Aukščiausiojo teismo sprendimų du buvo labiau vyriausybės laimėjimai (abu susiję su laikinais vyriausybės politikų stabdymais, kurie buvo atšaukti), vienas pralaimėjimas (dėl dalies USAID lėšų), du nevienareikšmiški sprendimai ir vienas ne-sprendimas (nieko nereiškė, nes teisinis skundas prieš administraciją buvo atsiimtas).

Taigi, Aukščiausiasis teismas – nepaisant to, ką rašytų kairioji ar dešinioji žiniasklaida – kol kas nei lankstosi prieš Trumpą, nei kiša jam pagalius į ratus. Reikia suprasti ir tai, kad ne viskas, ką veikia Trumpas, yra akivaizdžiai neteisiška.

Taigi, kol kas išvada – Aukščiausiasis teismas dirba savo darbą, ir tiek. Net jeigu kažkur priima Trumpui (ne)palankų sprendimą, išvadas daryti dar gerokai per anksti.

Pabaigai aptarkime tuos du nevienareikšmiškus sprendimus (ir kodėl jie yra nevienareikšmiški). Abu juos šią savaitę jau aprašiau Facebook. Tad jei esate susipažinę su kontekstu, galite tekstą praleisti iki klausimų „Kodėl tai Trumpo laimėjimas/pralaimėjimas?“.

Trump v. J.G.G.

Kiek teko skaityti, tai kol kas labiausiai analitikus „supriešinęs“ SCOTUS sprendimas. Kai kas skaito jį administracijos laimėjimu, kai kas – pralaimėjimu.

Kovo 14 d. Trumpo administracija paskelbė venesueliečių gaujos „Tren de Aragua“ deportaciją įgalinančią proklamaciją. Pagrindė sprendimą dar 1798 m. priimtu Užsienio priešų įstatymu (Alien Enemies Act), kuris anksčiau buvo taikytas tik kelis kartus, karo metu.

Federalinis teisėjas Kolumbijos apygardoje James Boasberg priėmė du sprendimus, įšaldančius deportacijų vykdymą (Temporary restraining orders, TRO). Pirmas TRO sustabdė konkrečių penkių ieškovų deportaciją. Antras sustabdė Užsienio priešų įstatymo taikymą VISUOSE panašiuose atvejuose.

Kaip tikriausiai žinote, tuo metu, kai Boasberg skelbė laikiną sprendimą, jau skrido lėktuvai su pirmais deportuotais į Salvadorą.

Trumpo administracija apskundė šitas laikinas priemones SCOTUS, kuris priėmė nevienareikšmišką sprendimą 5:4 dauguma.

Kodėl tai laimėjimas Trumpui?

Nes Aukščiausiasis teismas nuėmė TRO ir nurodė, kad šito administracijos sprendimo bylose reikia taikyti individualizuotą habeas corpus procesą. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad kiekvienas paliestas (deportuojamas) individas kreipiasi atskirai į teismą dėl neteisėto sulaikymo. Be to, tai turi būti daroma toje JAV vietoje, kur ieškovas yra sulaikytas.

Tai procedūrinis sprendimas, bet jis reiškia, kad kiekvienas atvejis turės būti ginčijamas individualiai. Ir tie penki pirminiai ieškovai, ir visi kiti jau turės savo ieškinius pateikti Pietų Teksaso federalinio teismo apygardoje. O visos apeliacijos, jei tokių bus, keliaus į penktosios zonos (Fifth Circuit) apeliacinį teismą Luizianoje (žr. praėjusio teksto žemėlapį).

Penktoji zona yra konservatyvi, joje dominuoja respublikonams palankūs teisėjai. Teisės mokslininkas Steve Vladeck sako, kad SCOTUS pasielgė trumparegiškai – individualizuotas procesas apsunkins sisteminį Alien Enemies Act taikymo deportacijomis nagrinėjimą (dėl šios priežasties irgi manau, kad sprendimas šiek tiek labiau Trumpo naudai).

Kodėl tai pralaimėjimas Trumpui?

Nes SCOTUS kartu pasakė, kad priklausymu gaujoms apkaltinti žmonės turi teisę ginčyti išsiuntimą iš JAV teisiniu procesu ir prieš deportaciją privalo gauti išankstinį įspėjimą – su protingu terminu ginti savo bylą teisme.

Kai kurie ekspertai sako, kad tai turėjo būti savaime suprantama. Kita vertus, kiti akcentuoja, kad tokiu būdu Trumpas kaip ir praranda galimybę masiškai, be jokio teisinio proceso, deportuoti žmones – jam tą aiškiai pasako Aukščiausiasis teismas.

Ir nepaisant to, kad penktoji zona yra konservatyvi, yra neabejojančių, kad galiausiai dėl šios bylos (ir Alien Enemies Act) vis tiek spręs SCOTUS.

Žiūrėsim.

Noem v. Garcia.

Iš pirmo žvilgsnio, čia atrodo kaip aiškus vyriausybės pralaimėjimas.

Abrego Garcia daugiau nei 10 metų be dokumentų gyveno JAV. Ir tada per klaidą – kurią dantis sukandusi pripažino ir Trumpo administracija – buvo deportuotas į žiaurių sąlygų Salvadoro kalėjimą CECOT. Garcia neturi kriminalinių įrašų ir nėra susijęs su teroristinėmis grupėmis. Oficialus faktas yra tai, kad jis buvo deportuotas neteisingai.

Federaliniai apygardos ir apeliacinis teismai palaikė jo gynėjų skundą. Ir įpareigojo Trumpo administraciją imtis veiksmų, kad Garcia būtų paleistas iš Salvadoro kalėjimo ir grąžintas į JAV gintis čia. Trumpas skubos tvarka apskundė tai Aukščiausiajam teismui.

Kodėl SCOTUS sprendimas yra pralaimėjimas Trumpui?

Nes Aukščiausiasis teismas vieningai palaikė ankstesnį teismų sprendimą, kad JAV valdžia turėtų paskatinti (sąvoka facilitate) Garcia paleidimą iš Salvadoro kalėjimo.

Kodėl tai laimėjimas Trumpui?

Nes niekas tiksliai nežino – preliminariu vertinimu – kaip turėtų atrodyti JAV administracijos pastangos dėl Garcia. Aukščiausiasis teismas kartu įsakė federaliniam teismui patikslinti, ką reiškia nurodymo įgyvendinti grąžinimą (sąvoka effectuate) apimtys. Santykyje su JAV vyriausybės įgaliojimais užsienio politikoje.

Vienas vertinimas yra toks, kad nesiimant jokių veiksmų tai reikštų, kad Trumpas efektyviai nepaklūsta Aukščiausiajam teismui ir netiesiogiai – Konstitucijai.

Kita vertus, Trumpas gali apsimesti, kad jis neturi anei jokių svertų sugrąžinti Garcia (nors su Salvadoro prezidentu Bukele yra gerame santykyje). Taip pat Aukščiausiojo teismo sprendimas visgi, kaip kalbėjome – procedūriniame lygmenyje. Todėl viskas sudėtinga ir preliminaru.

Skaičiau vertinimų, kad objektyvus SCOTUS sprendimų interpretavimas galioja tik darant reguliarumo prielaidą – kad Trumpo administracija yra įprasta vyriausybė, gerbianti teismų sprendimus. Bet neatrodo, kad šita prielaida galioja 100 proc. Gal net ne 60 proc.

Ir galiausiai šio teksto klausimas pavirsta į kitą klausimą. Ar gali visuomenė ir teismai sustabdyti prezidentą, kuriam neįdomu visuomenės nuomonė ir teismų sprendimai?

Bent tiek, kad Garcia, atrodo, vis dar gyvas.

Iki kitų tekstų – kad ir kada jie atsirastų. Kai žiūriu į spaudos ženklus, galvoju, kad šito gali užtekti kokiai porai savaičių…