Suprasti Ameriką #1. Trumpas vs. federaliniai teismai.

Apie federalinių teismų sistemą JAV ir kaip Trumpo administracijai (ne)sekasi su ja kovoti.

Nuotraukos šaltinis: Fox News (reikia balansuoti šaltinius).

Trumpas dominuoja mūsų darbotvarkę. Apžvalgininkai, akademikai, ekonomistai, socialinių tinklų karžygiai gyvena jo pasaulyje. Ir akivaizdu, kad niekas neturi tobulų atsakymų, kas vyksta ir kas bus.

Bet reikia bandyti suprasti – visų pirma pačią JAV, kuri sugeba išsirinkti ir (vis dar) gausiai palaikyti šį prezidentą. Jau kurį laiką bandau tą daryti: skaitau, klausau ir kartais pasidalinu įžvalgomis arba tyrimų rezultatais socialiniuose tinkluose ir politika.lt.

Kadangi vakardienos įrašas Facebook apie JAV Aukščiausiąjį teismą gana netikėtai sulaukė daug susidomėjimo, nusprendžiau parašyti kiek ilgesnį tekstą apie Trumpo kovą prieš federalinius teismus. Bet pradėjus greitai paaiškėjo, kad Facebook jis per didelis.

O dar norėjau pridėti žemėlapį. Todėl trumpai padūsavus (ir pasiderėjus su artimaisiais, iš kurių skolinuosi sekmadienio popietę), po 2 metų tylos sugrįžta mano SubStackas.

Negaliu pažadėti, kada bus kitas įrašas ir kiek reikės jo laukti. Pagal tokius mano tempus, prie antrosios Trumpo kadencijos turėtų atsirasti dar mažiausiai vienas SubStacko tekstas. Tad kol kas tiesiog branginkime šią akimirką. Ir neplanuokime toli į ateitį.

O šiai akimirkai situacija tikrai įdomi. Vakar visoje JAV vyko didžiausia protestų prieš antrą Trumpo administraciją banga. Apie visuomenės veiksnį dar (galimai) kalbėsime (vėliausiai po dviejų metų). Bet kaip jau supratote, dabar nagrinėsime kitą amerikietiškos demokratijos gynybos (manau, neperdedu) frontą – federalinius teismus.

Facebook jau rašiau apie du svarbesnius Aukščiausiojo teismo (Supreme Court) sprendimus prie naujos Trumpo administracijos. Pirmas, dėl dalies USAID lėšų įšaldymo, buvo Trumpo nenaudai (lėšos atšildytos). Antras, dėl mokytojų rengimo programų lėšų apkarpymo, pakrypo į kitą pusę (65 milijonai dolerių mokytojams liko sustabdyti, ką ir nusprendė JAV administracija). Abu sprendimai priimti minimalia persvara, 5 prieš 4 teisėjus.

Aukščiausiame teisme greitu metu bus priimti dar penki sprendimai dėl Trumpo administracijos skubios tvarkos skundų (emergency applications). Taigi, nors šiam momentui rezultatas Aukščiausiame teisme ir yra 1:1, niekas neaišku, tuoj gali smarkiai pasikeisti.

Rašant apie tai, galvoje man skamba The All-American Rejects daina „Swing, swing“. Ji nėra labai gera. Ne apie teismus, apie jausmus. Bet paralelių daug. Kompaktinį diską pirkau prieš 20 metų būtent Amerikoje. Grupės pavadinime yra žodis „Amerika“ (čia jau pritempiu). Visgi svarbiausia yra trečia. Tą patį terminą„swing“ naudojame balsui, valstijai, teisėjai – bet kokiam veikėjui, kuris gali svyruoti tarp stovyklų ir keisti rezultatą į vieną ar kitą pusę.

Aukščiausiojo teismo teisėja Amy Coney Barrett dviejuose Aukščiausiojo teismo sprendimuose buvo swing balsas, kuris keitė rezultatą Trumpo administracijos (ne)naudai. Ji buvo paskirta Trumpo. Čia verta pastebėti, kad prezidentas per pirmąją kadenciją paskyrė net tris Aukščiausiojo teismo teisėjus. Daugiau nei bet kuris kitas nuo George H.W. Busho (vyresniojo) laikų. Joe Biden‘as pataikė paskirti vos vieną teisėją (Ketanji Brown Jackson).

Aukščiausiojo teismo teisėjai yra skiriami visam gyvenimui, o jų sprendimai galioja visai JAV. Tai svarbi amerikietiškos stabdžių ir atsvarų sistemos dalis. Prie Trumpo ji bus ryškioje rampų šviesoje.

Tą rodo ir populiarioji kultūra – naujo sezono „Family Guy“ trečioje serijoje Peteris patenka į Aukščiausiąjį Teismą, pakeitęs ten bene labiausiai kontraversišką jo teisėją Brett Kavanaugh (irgi paskirtas Trumpo pirmoje kadencijoje). Ten bando panaikinti santuoką (ne LGBT santuoką, tiesiog santuoką).

Pats serialas man jau kurį laiką nebejuokingas, bet Aukščiausiąjį teismą jis rodo ne šiaip.

JAV Aukščiausiasis teismas: „Family Guy“ versija.

Teoriškai dabartinė Supreme Court dauguma yra aiškiai konservatyvi – laikas priminti, ką jau puikiai žinote, kad JAV teismai yra gana politizuoti ir teisėjai turi savo pažiūras. Žinoma, pažiūros yra niuansuotas ir spektrinis reiškinys. Tokia sudėtis automatiškai nereiškia, kad teisėjai nusilenks respublikonui prezidentui. Dabar balansas yra neaiškus.

Visgi, kaip matome, Aukščiausiasis teismas sprendimus priima gana retai. Viso jis svarsto apie pora procentų visų paraiškų.

Todėl norint suprasti Trumpo administracijos ir teisinės sistemos kovą, reikia keltis į patį pradinį frontą su žymiai daugiau atvejų – pirmos instancijos federalinius teismus. Juos vadinkime apygardos teismais, kaip ir amerikiečiai – United States District Courts. Viso yra 94 federaliniai apygardų teismai. Kai kuriose valstijose yra tik vienas apygardos lygmens teismas (pavyzdžiui, Arizonoje), kai kur – net keturi (New Yorkas).

Apygardos teismai geografiškai priklauso 13-kai (žr. žemėlapį) aukštesniojo lygmens vienetų, kurie JAV yra vadinami Circuits. Nežinau, kaip versti – vertimo įrankiai vėl man siūlo žodį „apygarda“. Pasiūlykite komentaruose, jeigu sugalvosite ar rasite gerų variantų. Kiekvienas iš trylikos Circuits turi po savo Apeliacinį teismą (United States Courts of Appeals).

Šaltinis: https://www.uscourts.gov/

Trečiasis federalinių teismų sistemos lygmuo ir kartu paskutinė instancija yra jau aptartas Aukščiausiasis teismas (Supreme Court).

Grįžtant į žemesnį lygį, pirmi du Trumpo administracijos mėnesiai sutapo su nebūdingai didele bylų prieš federalinę vyriausybę gausa. Tai tiesiogiai susiję su Trumpo aktyvumu. Vos per 65 dienas paleidęs 100 vykdomųjų įsakų, jis tapo rekordininku (kol kas dar tik kadencijos pradžios, bet startas labai įspūdingas) tarp visų JAV prezidentu. Antroje vietoje liko Franklin D. Roosevelt, kuris per pirmą savo 100 dienų priėmė 99 įsakus.

Per atitinkamą laikotarpį Kongresas išspaudė 4 įstatymus. Kas yra gerokai žemiau įprasto JAV parlamento produktyvumo.

Kitaip tariant, Trumpas šaudo daug sprendimų ir viešosios politikos pokyčių faktiškai be jokios priežiūros iš Kongreso. Nieko keisto, kad federaliniuose teismuose pasipylė bylos.

Pirma, yra daug sprendimų, reiškia, yra gerokai daugiau erdvės skundams. Prezidento vykdomieji įsakai nėra įstatymai. Jie gali būti peržiūrimi ir blokuojami teismų (ir yra, kaip matysime). Antra, vienašališka administracijos veikla – be Kongreso peržiūros – didina klaidų tikimybę.

Ieškojau statistikos – kaip teismuose administracijai sekasi gintis (būtent gintis, nes ieškiniai teikiami dėl valdžios sprendimų). Čia privalau pasakyti, kad priklausomai nuo šaltinio, skaičiai skiriasi, nes sprendimai turi skirtingus tipus: gali būti laikinas Trumpo sprendimo blokavimas (vykstant bylai), gali būti bylos baigties sprendimas, apeliacija ir t.t.

Kiek mažiau konkreti statistika ateina iš New Yorker. Pagal žurnalo Just Security skelbiamus JAV bylų rezultatus, jie suskaičiavo du rodiklius. Pirma, Trumpo administracija pralaimėjo 36 iš 56 bylų federaliniuose apygardų teismuose (kol kas be apeliacijos). Antra, jie pralaimėjo ir du trečdalius, 10 iš 15, bylų federaliniuose apeliaciniuose teismuose.

New Yorker straipsnis nedetalizuoja, kokie ten sprendimai buvo priimti. Bet jų statistika aiškiai rodo, kad Trumpo administracija pralaimi dauguma bylų ir pirmos, ir antros instancijos teismuose.

Teigiama, kad šie skaičiai rodo ne tik administracijos klaidas, bet ir prastą advokatavimo darbą. Nekalbant apie paties Trumpo verbalines atakas teisėjų atžvilgiu. Kas tikrai negali daryti įspūdžio trečiai instancijai, Aukščiausiojo teismo profesionalams.

Bent jau Aukščiausiojo teismo pirmininkui John Roberts (paskirtas George W. Bush, jaunesniojo) kol kas tikrai nedaro. Abiejuose įrašo pradžioje aptartuose teismo sprendimuose jis nepalaikė Trumpo administracijos.

Viena versija – kad JAV administracija ir nėra suinteresuota laimėti daug, bent jau teismuose. Tokiu atveju ji siekia sėti kuo daugiau chaoso ir nepasitikėjimo pačia sistema. Žala demokratijai prioritetiškai eina prieš teisinius argumentus ir bylų laimėjimą.

Kitas tyrimas apie Trumpą ir federalinius teismus man patinka labiau, nes aiškiai apibrėžia tyrimo imtį ir sąvokas.

Teisės mokslininkas Steve Vladeck su kolegomis ištyrė 67 federalinių apygardos teismų sprendimus, kuriuose buvo nutariama dėl laikinų priemonių prieš Trumpo administraciją.

Paprastai kalbant, šiuose atvejuose teismai sprendė, ar laikinai stabdyti vyriausybės poveikį ieškovui (ir galimai kitoms paliestoms pusėms). Kitaip tariant, ar nagrinėjant bylą, įšaldyti status quo būseną (angliškai toks teismų sprendimų tipas vadinamas preliminary relief). Akcentuoju, kad tai nėra galutiniai sprendimai. Mano supratimu, laikinas vyriausybės politikos stabdymas gali prognozuoti teigiamą ieškovui bylo baigtį, bet nebūtinai.

Ši statistika irgi rodo Trumpo administracijai gana nepalankius skaičius.

Viso 46-iuose iš 67 nagrinėtų atvejų teismai malonėjo suteikti Trumpo administracijos sprendimo įšaldymą. Labai įdomu tai, kad šie 67 sprendimai buvo nagrinėjami 51 skirtingų apygardos lygmens teisėjų – kuriuos paskyrė 7 skirtingi JAV prezidentai. Be to, sprendimai pasiskirstė per 8 skirtingas Circuits zonas. Teigiamai ieškovų atžvilgiu nutarė (laikinai sustabdė federalinės valdžios sprendimą) penkių skirtingų prezidentų paskirti teisėjai.

Skirtingi prezidentai svarbūs, nes rodo: sprendimus priima įvairių erų ir pažiūrų teisėjai. Juk net ir tos pačios partijos prezidentai pagal pažiūras skiriasi, pavyzdžiui, Billas Clintonas buvo labiau į dešinę, nei Barackas Obama.

Bet mums svarbus ir kitas žmogiškai politiškas veiksnys. Įsivaizduokite, kad norite pateikti bylą prieš Trumpą. Ar nešite ją į apygardą, kur neaišku, kokiam teisėjui ši byla atiteks? O gal bandysite pateikti ten, kur didesni šansai patekti pas liberalų (demokrato prezidento skirtą) teisėją?

Pasirodo, yra tokia sąvoka, kuri nusako tikslingą bandymą patekti pas konkretų teisėją: tai judge-shopping.

Tą nėra paprasta įgyvendinti, kadangi dauguma federalinių teismų skyrių turi daugiau nei po vieną teisėją. Ir nei viena iš 67 bylų nebuvo registruota ten, kur yra aiški garantija, kad pateksi pas konkretų žmogų. Bet ironiška tai, kad pati Trumpo administracija yra taip dariusi. Dar ironiškiau tai, kad skundai prieš Biden‘ą dažnai ėjo vieno teisėjo skyriuose.

Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad ieškovai prieš Trumpą meta tam tikrus tinklus – bando laimę tose apygardose, kur nėra garantijos, bet didesnė tikimybė, kad pateksi pas liberalesnį teisėją. 31 iš 67 bylų buvo registruotos Kolumbijos apygardoje. Dar kita vertus, likusios yra pasklidusios gana plačiai.

Vėlgi, tikimybė „ištraukti“ (ne ieškovas traukia, čia tik metafora) konkretų teisėją vidutiniškai yra apie 15 procentų. Tai toks polinks į „apsiprekinimui“ palankesnę aplinką matosi, bet ir negali pasakyti, kad tikslingai tą Trumpą puola. Prie Biden‘o viskas buvo gerokai tikslingiau. Tada dauguma skundų ėjo Teksase ir Luizianoje: ir būtent tuose apygardų skyriuose, kuriuose tikimybė gauti reikiamą teisėją yra bent 50 proc.

Trumpas ir jo šalininkai, žinoma, visgi sakytų (ir sako), kad administraciją muša leftistai.

Visgi taip nėra.

Steve Vladeck analizė rodo, kad kas penktas (9 iš 46) Trumpo administracijai nepalankus sprendimas buvo priimtas respublikonų paskirto teisėjo – įskaitant paskirtus George W. Bush vyresniojo ir netgi Ronaldo Reagano. Taip, visi likę sprendimai Trumpo administracijos nenaudai yra priimti liberalių teisėjų. Tačiau yra pakankamai duomenų, kad matytume: aiškiai konservatyvūs teisėjai irgi stabdo administraciją.

Be to.

Imant Trumpo administracijai palankius sprendimus (kai netaikoma laikina valdžios politikos įšaldymo priemonė), net 10 iš 21 tokių atvejų priėmė demokratų prezidentų paskirti teisėjai. Tai akivaizdžiai rodo, kad jeigu ieškovai ir patys bando pasididinti gero teisėjo tikimybę, teismuose profesionalai bylas sprendžia objektyviai ir nedaro išankstinių prielaidų.

Na, su viena išimtimi. Aiškiausias šališkumas yra ties Trumpo skirtais teisėjais. Visuose 8 atvejuose 8 tokie teisėjai priėmė dabartinei JAV administracijai palankų sprendimą.

Tai dar vienas ženklas, kad Trumpo respublikonų partija yra visgi kitoks politinis (teisinis, socialinis) gyvūnas, nei iki jo – nors evoliucijos grandinėje jie yra artimi giminės.

O artimoje ateityje bus įdomių dalykų – laukiame penkių Aukščiausiojo teismo sprendimų, susijusių su JAV administracijos veiksmais.

Iki kitų susitikimų ir Amerikos supratimų, net jeigu čionais tai įvyks vėl po dviejų metų.

P.S. Komentaruose parašykite, ar yra paklausa šitam SubStackui, ar įdomu, galit dar parašyt, kaip jums šiaip sekasi.

P. P. S. Dėl viso pikto – gal bus neskaičiusių Facebook – dar pridedu paskutinio JAV Aukščiausiojo teismo sprendimo esmines detales:

• Vienas federalinis teisėjas Masačiusetse priėmė laikiną TRO sprendimą (temporary restraining order – taip, ir JAV administracija gali gauti tokį; tai viena iš pagrindiniame tekste minėto preliminary relief rūšių). Jis efektyviai paliko galioti apie 65 milijonų dolerių lėšų, skirtų mokytojų mokymams. Švietimo departamentas tas lėšas buvo atšaukęs, dėl to į teismą kreipėsi Kalifornija ir dar septynios valstijos.

• Bostono federalinis apeliacinis teismas atmetė Trumpo administracijos kreipimąsi dėl TRO. Trumpo administracija nepasidavė ir užpildė skubios tvarkos skundą Aukščiausiam teismui (emergency application).

• Aukščiausiasis teismas 5:4 persvara nuėmė pirmos instancijos uždėtą TRO; kitaip tariant, paliko 65 milijonų lėšų mokytojams stabdymą. Lėšos neskiriamos, ko ir norėjo Trumpo administracija. Ekspertai sako, kad tai atsilieps skurdžiausiems JAV regionams. BET: tai nėra galutinis sprendimas – byla toliau bus nagrinėjama (paliestos mokymų programos lėšų tuo metu negaus).

• Dauguma persivertė dėl to, kad stovyklą pakeitė konservatyvi teisėja Amy Coney Barrett (paskirta Trumpo). Kol kas neaišku, ar tai tendencija. Kaip ir neaišku, kiek čia didelis laimėjimas Trumpo administracijai (implikacija, kad daugiau TRO gali būti skundžiami apeliacine tvarka).